Lietuvos televizijos raida
2000 – 2010 m.
2007 m. kovo 9 d. Telecentro DVB-T siųstuvai pradėjo veikti Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Plėtra tęsiama.
2006 m. birželio 30 d. Vilniuje įjungti keturi DVB-T siųstuvai.
2006 m. Telecentras tapo viena pirmųjų įmonių pasaulyje, pradėjusi naudoti TV programų glaudinimo standartą MPEG-4 AVC/H.264.
2003 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus TV bokšte įrengtas pirmasis skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T, angl. Digital Video Broadcasting Terrestrial) siųstuvas.
2003 m. sausio mėn. pradėtas eksploatuoti SDH (ang. Sinchronous Digital Hierarhy) radiorelinių tinklas.
1970 – 1991 m.
1991 m. sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“ apsupo Vilniaus TV bokštą ir jį gynusius civilius. Šturmo metu žuvo ir mirė nuo sužalojimų 12 žmonių.
1981 m. sausio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba patvirtino Vilniaus TV bokšto priėmimo eksploatuoti aktą. Ši data tapo Vilniaus TV bokšto veiklos pradžia.
1980 m. gruodžio 30 d. Valstybinė komisija pasirašė Vilniaus TV bokšto priėmimo eksploatuoti aktą.
1977 m. sausio 27 d. buvo transliuojama pirmoji spalvoto vaizdo studijinė laidas „TV forumas“.
Spalvotoji televizija skynėsi kelią toliau.
1975 m. gegužės 1 d. buvo transliuojamas pirmas spalvoto vaizdo reportažas.
1975 m. vasario 26 d. žiūrovai pirmą kartą pamatė spalvoto vaizdo televizijos programą – buvo parodytas Lietuvos kino studijos vaidybinis filmas „Ties riba“.
1975 m. patvirtintas LTV2 komplekso projekto pakoreguotas projektas, pritaikytas spalvoto vaizdo televizijos programoms siųsti.
1974 m. gegužės 31 d. prasidėjo Vilniaus TV bokšto statybos darbai (supiltas pirmas betono kubas į pamatus).
1972 m. pastatytas LTV2 kompleksas. Tai buvo 12 aukštų redakcinis korpusas, aparatinės ir studijos su pagalbinėmis patalpomis ir filmoteka.
1971 m. nutarta statyti naują radijo ir TV siuntimo stotį (TV bokštą) Vilniuje.
Plėtėsi geografija, gerėjo siųstuvų kokybė, didėjo galios ir siunčiamų programų skaičius.
Programų transliacijoms iš Vilniaus siųsti buvo pastatyta radiorelinė linija ir per Molėtus bei Uteną. Vėliau ši radiorelinė linija buvo pratęsta per Panevėžį iki Šiaulių.
1970 m. sausio 23 d. pradėjo veikti Anykščių radijo ir televizijos stotis Viešintose. Nuo šios dienos televizijos laidas galima matyti bemaž visoje Lietuvos teritorijoje. Viešintų radijo televizijos stotyje buvo įrengtas 5 kW galios Čekijoje pagamintas televizijos siųstuvas.
1957 – 1970 m.
1968 m. prasidėjo LTV2 komplekso statybos darbai. Projektas vėliau buvo pakeistas pritaikant jį spalvoto vaizdo televizijos programų siuntimui.
1961 metais pastatyta radiorelinė linija Vilnius – Kaunas. Iš Kauno sporto halės bei „Žalgirio“ aikštyno į stotį paklojus koaksialinius kabelius, naudojant kilnojamąją televizijos stotį, jau buvo galima rengti tiesioginius reportažus. Tuo pat metu Lietuvos teritorijoje buvo statoma kita galinga radiorelinė linija Minskas – Vilnius – Kaunas – Ryga – Talinas –Leningradas, ją naudodami programomis keitėsi Vilnius, Leningradas, Talinas, Ryga ir Maskva. Mainams užtikrinti buvo pastatyta galinga radijo stotis Šiauliuose. Šia radioreline linija 1961 m. balandžio 14 d. buvo perduodama Maskvos televizijos laida apie kosmonauto J.A.Gagarino sutikimą Žemėje, ją žiūrėjo milijonai Europos šalių gyventojų. Lietuvos televizijos geografija nuolat plėtėsi.
1960-1961 m. buvo diegiama sąjunginė radiorelinė linija Ryga – Joniškis – Šiauliai – Kaunas – Nemenčinė – Minskas.
1959-aisiais pradėta statyti radiorelinė linija Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Magistralės ilgis buvo – 230 kilometrų. Klaipėdoje pastatyta 100 W galios televizijos siuntimo stotis. 1962 metais čia sumontuotas 5/2,5 kW galios siųstuvas „Igla“.
1958 metais pradėjo veikti 100 W galios televizijos retransliatorius Kėdainiuose, 1959 metais – Panevėžyje. Tokie retransliatoriai taip pat buvo pastatyti Raseiniuose, Tauragėje ir kitur. 1960 metais televizija jau aprėpė teritoriją, kurioje gyveno 60% Lietuvos gyventojų.
1957 metais Kaune, Prisikėlimo bažnyčios patalpose (čia veikė radijo gamyklos cechai), buvo sumontuotas laikinas 100 W galios televizijos retransliatorius. 1960 metais vietoje jo Žaliakalnyje pastatyta galinga radijo ir televizijos stotis. Vilniaus televizijos stoties aprėptis sparčiai plėtėsi.
1957 m. balandžio 30 d. iš Vilniaus televizijos centro Konarskio gatvėje pirmą kartą į eterį pasklido signalai, siunčiantys lietuviškos televizijos programas. Siųstuvo galia buvo 15/7.5 kW, metalinio bokšto aukštis – 180 metrų. TV laidos buvo matomos iki 100 kilometrų atstumu nuo Vilniaus.
1953 – 1955 m.
1953 metų pabaigoje, suderinus su Lietuvos Vyriausybe, raštu kreiptasi į Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininką G. Melnikovą, dėl televizijos centro Vilniuje statybos. 1954 m. kovo 25 d. Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 2960-r Vilniaus televizijos centro statybą buvo numatyta vykdyti 1955-1956 metais. 1954-ųjų gegužės mėn. Lietuvos Vyriausybei pateiktas išsamus televizijos įkūrimo planas. Pastato dokumentacija patvirtinta 1955 m. gruodžio 28 d.