Sausio 13-osios įvykiai

Vilniaus TV bokštas mena kruvinus 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu žuvo 12 žmonių: Loreta  Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius. Tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį Vytautas Koncevičius saugojo TV bokšto vartus ir buvo sužeistas, nuo sužeidimų 1991 m. vasario mėn. mirė. Tris bokšto gynėjus - L.Asanavičiūtę, R.Jankauską ir A.Kavoliuką - suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų.

Gynėjų žuvimo vietos pažymėtos granito obeliskais. Šalia pasodinti medžiai – ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o L.Asanavičiūtės žūties vietoje auga liepaitė.

Kasmet prieš Sausio 13-osios minėjimą Telecentro darbuotojų procesija apeina tragiškų įvykių vietas, gynėjų žuvimo vietose padeda gėlių ir uždega žvakes. Tą dieną prie TV bokšto susirenka daugybė žmonių, kad pagerbtų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Uždegamas didžiulis atminimo laužas, skaitomos eilės, skamba muzika.

Nuo 1992 m. pirmajame TV bokšto aukšte veikia ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti.

Telecentro iniciatyva ir lėšomis prie TV bokšto pastatytas monumentas  Lietuvos laisvės gynėjams atminti. Paminklas buvo atidengtas ir pristatytas visuomenei 2005 m. birželio 15 d. Rankas į dangų pakėlusi moteris stovi ant didžiulio varpo. Stilizuota figūra šiek tiek pakilusi virš žemės, ji sukurta pagal laisvės statulų kanonus. Didžiulio varpo (skersmuo – 2,5 m) apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas skamba prieš mišias ir kviečia žmones, jis yra kaip šauksmas, kaip nepriklausomybės simbolis. Bronzinę 8 m aukščio  skulptūrą „Aukojimas“ sukūrė skulptorius Darius Bražiūnas ir architektas Artūras Asauskas.

Minint Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines, prie Vilniaus TV bokšto  buvo pastatyta palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas. Ši antena sovietų agresijos metu buvo naudojama Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ryšiui su pasauliu užtikrinti.

Istorinės apybraižos



Liūdesio ir vilties bokštas
A.Čepliejienė

1990 m. kovo 11 dieną Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, Maskva ėmėsi žygių nuslopinti „sukilusią“ respubliką. Lietuvoje dislokuotų TSRS karinių dalinių vadovybė ėmė sąmoningai didinti įtampą, bandė išprovokuoti susirėmimus, kad galėtų įvesti karinį valdymą. Ypač padėtis paaštrėjo 1990 m. gruodžio mėnesį. 1991 m. sausio 10 dieną TSRS Prezidentas Michailas Gorbačiovas tiesiogiai kreipėsi ultimatyviu laišku į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siūlydamas „tučtuojau visiškai atkurti TSRS konstitucijos ir Lietuvos TSR konstitucijos galiojimą, atšaukti anksčiau priimtus antikonstitucinius aktus“. Skaityti toliau...


Lietuvos radijo ir televizijos centras okupacijos metu
V.Bilinkevičienė

Visame pasaulyje galioja taisyklė, kad ištikus nelaimei laivo radistas iki paskutinės minutės pasilieka savo darbo vietoje ir siunčia SOS signalus. Lietuvos radistai nepaisydami mirtino pavojaus nepriekaištingai atliko savo pareigą Tėvynei. Jie žinojo – jei nenutils radijas,  Lietuva nebus atskirta nuo pasaulio. Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų pastangų ir sumanumo dėka, net ir užėmus TV bokštą, Vilniuje   galima buvo matyti Nepriklausomos Lietuvos televiziją ir visą parą girdėti radijo programą. Lietuvos žmonės tomis dienomis nesiskyrė su radijo imtuvais. Namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje – visur klausėsi žinių. Jos buvo ne mažiau reikalingos už kasdieninę duoną, kad Nepriklausoma Lietuva išgyventų. Skaityti toliau...


Tų dienų nepamiršime
Edmundas Ramonas

1991 m. sausio mėnesio pradžia buvo labai nerami ir įtempta. Ginkluoti TSRS kariuomenės daliniai užėmė Spaudos rūmus. Prie televizijos bokšto keletą kartų buvo atvažiavę šarvuočiai ir iš patrankų taikėsi į TV bokštą. Paklausti kariškiai teigė, kad tai tik mokymai ir kad jokio pavojaus TV bokštui ir jame dirbantiems žmonėms nėra. Skaityti toliau...


Sausio 13-oji: traiškė kūnus, bet nepalietė sielų
Žurnalisto Audriaus Bareišio interviu su Algirdu Ramanausku

„Lietuvai nereikia aukų, Lietuvai reikia liudininkų“, – tokie žodžiai buvo ištarti 1991 m. sausio 13-osios išvakarėse. Tačiau aukų išvengti nepavyko. Beginkliai žmonės savo kūnais gynė tautos nepriklausomybę. Gynė iš visos širdies, tačiau krito nuo kulkų arba po bejausmiais rusų tankų vikšrais... Skaityti toliau...

Jų vietoje galėjome atsidurti bet kuris iš mūsų
Algio Šalakusko kalba

Kaip ir kasmet, 2014-aisiais minint Laisvės gynėjų dieną, prie Vilniaus televizijos bokšto vyko iškilminga pagarbos ceremonija ir buvo uždegtas atminimo laužas, konferencijų salėje vyko poezijos skaitymo vakaras „Nerimo mintys“. Sausio 12 dieną prie televizijos bokšto susirinkusiems žmonėms žodį tarė Telecentro eksploatacijos skyriaus viršininkas Algis Šalkauskas. Prisimindamas tragiškus Sausio 13-osios įvykius, jis kalbėjo... Skaityti toliau...


Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojai, apdovanoti Sausio 13-osios atminimo medaliais už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 metų sausio – rugsėjo mėnesiais:

Ališauskas Linas
Baniūnas Jonas
Bilinkevičius Arvydas
Černevičius Albinas
Drusys Evaltas
Kutkevičius Remigijus
Lašinis Albinas
Markevičius Rimgaudas Antanas
Naudžius Gediminas
Rapkevičius Juozapas
Petronytė Aldona
Ramanauskas Algirdas
Ramonas Edmundas
Stanionis Jonas
Šalkauskas Algis
Vydmontas Algirdas
Vyšniauskas Tadas
Zalensas Virgis
Zumaras Antanas
Žumbakis Rytis