side-area-logo

Istorija

Telecentras – didžiausią patirtį telekomunikacijų srityje turinti Lietuvos bendrovė, siunčianti radijo ir televizijos programas bei teikianti duomenų perdavimo paslaugas. Įmonė veiklą pradėjo 1926 m. birželio 12 d., kai pirmą kartą iš Kauno buvo išsiųsti lietuviško radijo garsai. Televizijos programų siuntimo paslaugos buvo pradėtos teikti 1957 m. balandžio 30 dieną. Nuo 2001 metų, greta radijo ir televizijos programų siuntimo, bendrovė pradėjo teikti duomenų perdavimo paslaugas naudodama bevieles technologijas.

1925 – 1955

Kaune (Žaliakalnyje) pradėjo veikti pirmoji radijo stotis Lietuvoje, kuri žymi oficialią radiofonijos pradžią Lietuvoje. Radijo studija buvo įrengta tame pačiame radijo stoties pastate, tvirtovės forte ant Vytauto kalno. Iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių.

Prieš tai kelis mėnesius transliavusi laidas tik nereguliariai, Vilniaus radijo stotis nuo gruodžio 4 d. pradėjo reguliarias laidų transliacijas.

Siekta kiek įmanoma išlaikyti ir stiprinti lietuviškumą Klaipėdos krašte, kurį Lietuva neseniai buvo atgavusi. Kadangi Kauną blogai girdėjo pajūryje ir visoje vakarinėje krašto dalyje – nuspręsta statyti Klaipėdos radijo stotį.

Pradėtos transliuoti laidos užsienyje gyvenantiems lietuviams (lietuvių kalba). Tais pačiais metais įvestos ir nuolatinės literatūros, vaikų ir jaunimo valandėlės. „Margutis“ buvo pirmoji JAV radijo programa transliuota lietuvių kalba. Pirmosios laidos truko 15 min., vėliau transliuotos 8 val. per savaitę.

Kauno radijo stotis pagal galingumą atsidūrė paskutinėje vietoje, tad kilo būtinybė statyti naują radijo stotį ir ne tik Kaune: to reikalavo politinė, ekonominė bei kultūros ir švietimo situacija. Nuspręsta statyti radijo stotį Sitkūnuose. Būtent Sitkūnų radijo stotis „prabilo“ 1991 sausio 13-osios naktį, nutrūkus radijo ir televizijos transliacijoms iš Vilniaus.

1956 – 1970

Stotis pastatyta Vilniuje, Konarskio gatvėje ir transliavo dvi radijo programas.

„Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“. Šiuos žodžius ištarė pirmieji diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas, kai 1957 metų balandžio 30 dieną 19 valandą 45 minutės Lietuvoje prasidėjo televizijos epocha. Ši data laikoma Lietuvos televizijos gimtadieniu. Pirmosios laidos buvo matomos tik Vilniuje.

Pastatyta radiorelinė linija Vilnius – Kaunas. Iš Kauno sporto halės bei „Žalgirio“ aikštyno į stotį paklojus koaksialinius kabelius, naudojant kilnojamąją televizijos stotį, jau buvo galima rengti tiesioginius reportažus. Tuo pat metu Lietuvos teritorijoje buvo statoma kita galinga radiorelinė linija Minskas – Vilnius – Kaunas – Ryga – Talinas –Leningradas, ją naudodami programomis keitėsi Vilnius, Leningradas, Talinas, Ryga ir Maskva. Mainams užtikrinti buvo pastatyta galinga radijo stotis Šiauliuose. Šia radioreline linija 1961 m. balandžio 14 d. buvo perduodama Maskvos televizijos laida apie kosmonauto J.A.Gagarino sutikimą Žemėje, ją žiūrėjo milijonai Europos šalių gyventojų. Lietuvos televizijos geografija nuolat plėtėsi.

Pirmąjq laidą girdėjo įvairių šalių gyventojai, tarp klausytojų buvo ir Lietuvos anglų kalbos mokytojos bei jų moksleiviai, kurie mokėsi, kaip apie svarbiausius Lietuvos įvykius kalbėti angliškai. Kaip prisimena Radijo ir televizijos komiteto vyriausiasis inžinierius Henrikas Juškevičius, Maskvai buvo aiškinama, kad jauni lietuviai, gyvenantys užsienyje, jau primiršę lietuvių kalbą, todėl reikia laidų anglų kalba.

Statyti kompleksą juodai balto vaizdo televizijai buvo netikslinga. Ryžtasi drąsiam žingsniui: sudaryta Techninio centro vyriausiojo inžinieriaus Mečislavo Buzano vadovaujama grupė. Inžinieriai Tadas Jankovskis, Vytautas Liepinis ir Jurijus Nečiajevskis ėmėsi perdirbti aparatinių ir studijų bloko projektą. Per trumpą laiką iš naujo suprojektuota pagrindinės koncertinės studijos inžinierių aparatinė. Ji praplėsta iškėlus kinoprojekcinę aparatinę. Projektas vėliau buvo pakeistas pritaikant jį spalvoto vaizdo televizijos programų siuntimui.

Sausio 23 dieną pradėjo veikti Anykščių radijo ir televizijos stotis Viešintose. Nuo šios dienos televizijos laidas galima matyti bemaž visoje Lietuvos teritorijoje. Viešintų radijo televizijos stotyje buvo įrengtas 5 kW galios Čekijoje pagamintas televizijos siųstuvas.

1971 – 2000

1983 metais streo garsu radijo laidos pradėtos transliuoti Kaune ir Klaipėdoje.

Pradėjus veikti naujajam aparatinių ir studijų kompleksui, buvo parodyta pirmoji spalvota Lietuvos televizijos programa. Lietuvos žiūrovams pristatytas Lietuvos kino studijos vaidybinis filmas „Ties riba“. Tai tapo atspirties tašku naujos kokybės televizijos transliacijoms visoje šalyje.

1980 m. balandžio 18 d. Vilniuje, Karoliniškėse 326,4 m. aukščio radijo ir televizijos bokšte įrengti 4 4kW galios radijo programų siųstuvai „Dožd-2“. Norint padidinti aprėpties zoną ir signalo stiprumą – siųstuvų antena Karoliniškėse, Vilniuje buvo pakelta į 250 metrų aukštį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėjo sparčiai kurtis valstybinės ir privačios radijo stotys, veikiančios 88-108 MHz dažnių ruože.

Vilniaus TV bokšto statyba
Žiūrėkite video

Pirmas betono kubas į bokšto pamatus buvo supiltas 1974 m. gegužės 31 d, o Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d.

Vilniaus TV bokštas suteikė galimybes:

  • padidinti vienu metu veikiančių televizijos programų skaičių iki keturių, padidinti jų priėmimo aprėptį iki 80 km;
  • žymiai pagerinti vaizdo priėmimo kokybę;
  • padidinti radiofonijos programų, transliuojamų ultratrumpųjų bangų diapazone, skaičių iki keturių, padidinti jų priėmimo aprėpties zoną ir pagerinti garso kokybę.

Vilniaus TV bokštas mena kruvinus 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu žuvo 12 žmonių: Loreta  Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradėjo veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Vėliau, Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalavo nutraukti laidas ir šiose stotyse.

2000 – 2010

2001 m. Telecentras Lietuvos gyventojams pasiūlė bevielės Wi-Fi ryšio technologijos pagrindu tiekiamą internetą ERDVĖS, kuris 2014 metais buvo pervadintas į “Atrask”. Nuo 2015 metų ši paslauga vadinasi MEZON.

Pirmasis toks Baltijos šalyse!

Vilniaus Televizijos bokšte buvo įjungtas pirmasis eksperimentinis siųstuvas. Bandymai truko kelis metus, kol šalyje vyko DVB-T licencijų dalybos. Pirmosios nuolatinės skaitmeninės antžeminės transliacijos prasidėjo 2006 metų birželio 30 dieną. Iš pradžių ją galėjo žiūrėti tik 40 km spinduliu aplink Vilnių gyvenantys žmonės, bet DVB-T siųstuvų tinklas buvo aktyviai plečiamas. Iš Vilniaus TV bokšto pasklido programos „Radiocentras“, „RC2“, „European Hit Radio“ ir „Russkoje Radio Baltija“. 2006 metais Vilniuje įjungti 4 DVB-T siųstuvai, kuriais buvo numatyta transliuoti 40 televizijos programų. 2007 metais šie DVB-T siųstuvai pradeda veikti Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Vienas pirmųjų pasaulyje!

Atlikus bandymus, pasirinktas ir pradėtas naudoti TV programų glaudinimo standartas MPEG-4 AVC/H.264. Pagrindinė priežastis – vienu DVB-T tinklu galima transliuoti 10 aukštos kokybės standartinės raiškos televizijos programų. Sudarytos galimybės siųsti HD ir trimatės (3D) TV programas.

„WiMAX“ technologijos sukūrimas lėmė revoliucinį šuolį telekomunikacijų srityje, o Telecentras Lietuvos gyventojams suteikė galimybę vieniems pirmųjų pasaulyje pradėti naudotis ketvirtosios kartos mobiliuoju internetu. Įsidiegusi „WiMAX“ ryšio technologiją, Lietuva pralenkė daugelį kitų valstybių ir tapo pavyzdžiu daugeliui telekomunikacijų specialistų. 4G ryšys pasižymėjo plačiu prieinamumu ir gera kokybe bei itin didele mobiliojo interneto sparta. Pagal išsiųstų ir priimtų duomenų kiekį, Mezon tapo intensyviausiai naudojamu tinklu Lietuvoje.

Telecentras pirmasis Centrinėje Europoje pradėjo teikti ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo ryšio internetą MEZON.

Sudarytas paprastas, patogus ir jokių papildomų išlaidų nereikalaujantis būdas bendrauti virtualiai. Galimybė dalyvauti telekonferencijoje prieinama visiems Lietuvos ir užsienio fiksuoto ir mobilaus telefono ryšio abonentams, todėl pasiekiamas gali būti kiekvienas bet kokiu telefonu besinaudojantis asmuo. Ši paslauga tapo svarbiu žingsniu link daug patogesnio ir paprastesnio bendravimo su užsienio verslo partneriais ar kitose šalyse gyvenančiais draugais ar kolegomis.

MEZON telefonijos paslauga pritaikyta mažoms ir vidutinėms įmonėms. Reaguojant į klientų pageidavimus belaidžiu internetu MEZON biure naudotis be atskirų USB modemų, verslui buvo pasiūlytas stacionarus MEZON modemas, kuris kartu yra ir maršruto parinktuvas. Papildomai prijungus prie šio įrenginio telefono aparatus, visiškai patenkinamas nedidelės įmonės poreikis naudotis pagrindinėmis ryšio priemonėmis.

2011 – …

Minėdamas 85-ąsias radijo programų siuntimo ir savo veiklos metines, Telecentras prie Vilniaus TV bokšto atidarė istorinį antenų parką. Atidarymo proga naujajame parke buvo pastatytos trys antenos: radijo programų siuntimo antena „Dožd“, radiorelinio ryšio ruporinė parabolinė antena RPA-2P ir TV programų siuntimo antena „Ladoga“. Dabar parke yra eksponuojamos 7 istorinės antenos.

Telecentro dėka, pirmą kartą Lietuvos televizijų istorijoje lietuviška laida visoje šalyje buvo rodyta didelės raiškos (HD) formatu.

Vilniaus TV bokšto cokoliniame aukšte įrengtas modernus duomenų centras atvėrė naujas galimybes debesų kompiuterijos, skaitmeninių saugyklų ir kitų inovacinių projektų įgyvendinimui. Duomenų centre buvo įrengtos elektros energijos skirstyklos, ryšių kabelių infrastruktūra ir kitos komunikacijos. Taip pat, atlikti daugiau nei metus trukę modernizavimo darbai: atnaujintos veikusios komunikacijos, įdiegtos aukščiausius reikalavimus atitinkančios fizinės saugos, priešgaisrinės saugos, nepertraukiamo elektros energijos tiekimo užtikrinimo, vėdinimo ir kitos sistemos.

Šalies TV eteryje liko tik skaitmeniniai signalai. Analoginė televizija tapo netinkama didelės raiškos vaizdo ir erdvinio garso perdavimui, neturėjo interaktyvumo galimybių, buvo mažiau atspari trikdžiams, kurie pablogina transliacijos kokybę. Dėl kompiuterių, skaitmeninės technikos išplitimo bei kartu su atėjusio skaitmeninio turinio, nuspręsta pasirinkti skaitmeninės televizijos kelią.

Nugalėtoja tapo R. Mikulionio architektūros studija „Plazma“, kurios paruoštas projektas pripažintas kaip geriausiai atitinkantis konkurso sąlygas, pasižymintis menine kokybe, esantis funkcionalus ir nesudėtingai įgyvendinamas. Kaip aiškino projekto autoriai, televizijos bokštas – išskirtinės architektūros statinys, kurį vilniečiai ir miesto svečiai mato kiekvieną dieną iš skirtingų miesto vietų. Būtent šis pojūtis įkvėpė projekto koncepciją ir pavadinimą – „Vilniaus akis“.

Įgyvendinus ST1 tinklo plėtros projektą, tinklo aprėptis pasiekė 96,7 proc. Lietuvos teritorijos, užtikrinta kokybiška TV programų transliacija Lietuvos pasienio gyventojams.

Nusprendus modernizuoti 4G interneto tinklą, iš WiMax technologijos pereita į 4G LTE interneto platformą. Šios technologijos leidžia mobiliajame internete naršyti ne tik daug aukštesne kokybe, bet ir 3 kartus didesne sparta.

Įgyvendinus tinklo diegimo projektą nacionaliniam transliuotojui LRT bus užtikrintas stabilus, nenutrūkstamas ir kokybiškas televizijos tinklo veikimas. Pats tinklas apims ne mažiau nei 96,1 proc. šalies teritorijos ir ne mažiau nei 98,1 proc. Lietuvos gyventojų bus sudarytos sąlygos matyti nacionalinio transliuotojo LRT nekoduotas bei aukštos raiškos vaizdo standartu rodomas programas.