Lapkričio 30 d. „Telia Lietuva“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundus Ryšių reguliavimo tarnybos 2020-10-28 įsakymą dėl dažnių ruožų iš 2,3 ir 2,5 GHz juostos perleidimo „Bitei“, „Telecentras“ pareiškia:
1. „Telia Lietuva“ turėjo galimybę per Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos viešąsias konsultacijas pasisakyti, teikti pasiūlymus ir pastabas, tiek dėl dažnių perleidimo, tiek dėl verslų koncentracijos. Rinkos reguliatoriai RRT ir Konkurencijos taryba, išklausę rinkos dalyvių nuomones, įvertinę visas sandorio aplinkybes ir jo pasekmes rinkai bei vartotojams, priėmė subalansuotus sprendimus, t.y. institucijų leidimai nėra absoliutūs. „Bitės“ įmonių grupei yra nustatyti įpareigojimai, susiję su dažniais, užtikrinantys sąžiningą konkurenciją rinkoje.
2. „Telecentras“ pabrėžia, kad teiginiai, neva dažniai iš 2,3 ir 2,5 GHz dažnių juostos „Telecentrui“ buvę skirti privilegijuotais pagrindais ir dabar yra perleidžiami neteisėtai, neturi jokio pagrindo. Pirmiausia dėl to, kad dažnių suteikimui ir perleidimui yra taikomi du skirtingi reguliavimo režimai: dažnių suteikimas aukciono būdu ir dažnių suteikimas juos perleidžiant. Dažnių perleidimo liberalizavimą, kaip vieną iš konkurencijos užtikrinimo priemonę, ragina valstybėms narėms įgyvendinti ir Europos Sąjunga.
3. Nors „Telia Lietuva“, piktnaudžiaudama formalia teise, kreipėsi į teismą tik dėl „Bitei“ perleidžiamų dažnių, vis tik akivaizdu, kad už šio veiksmo stovi gerokai platesni motyvai ir interesai. Nepaisant „Telia Lietuva“ retorikos apie konkurencijos ir lygiateisiškumo pažeidimus, manome, kad tikrasis Švedijos vyriausybės kontroliuojamos įmonės Lietuvoje tikslas – užblokuoti arba bent ilgam užvilkinti „Mezon“ verslo perleidimo sandorį, kuris sustiprintų konkurenciją rinkoje, neleisti mesti realų iššūkį „Telia Lietuva“ dominavimui rinkoje.
4. Prasidėjus teisminiam procesui „Mezon“ sandorio užbaigimas sutartu laiku tampa abejotinu. Tuo atveju, jeigu „Telia“ prašomas teismas įpareigotų RRT atšaukti leidimą dėl 2,3 ir 2,5 GHz dažnių ruožų perleidimo, apie 70 000 dabartinių „Mezon“ klientų, kuriems paslaugos teikiamos per įrangą, pritaikytą veikti šiame dažnių ruože, netektų galimybės jomis naudotis. Galima tik įsivaizduoti, ką reiškia staiga netekti interneto ryšio tokiam kiekiui vartotojų, ir dar karantino laikotarpiu.
5. Tuo žala mūsų visuomenei, manytume, nesibaigia, nes su sėkmingu „Mezon“ sandoriu susiję nemažai valstybei svarbių strateginių Lietuvos valstybei svarbių infrastruktūrinių projektų, į kuriuos po sandorio užbaigimo turėtų būti perorientuota „Telecentro“ veikla. Šių projektų tikslas – konsoliduoti ir pradėti kur kas racionaliau naudoti valstybės ITT išteklius, stiprinti bendrąjį valstybės ir visuomenės saugumą. Pagaliau, būtų rekonstruojamas aukščiausias ir vieną lankomiausių Lietuvos statinių – Vilniaus televizijos bokštas.
6. Tuo būdu manome, kad piktnaudžiaudama savo formalia teise bylinėtis, ginčyti šalies institucijų sprendimus ir per tai – blokuoti „Mezon“ sandorį – „Telia Lietuva“ sukuria labai platų žalos lauką rinkos dalyviams, vartotojams ir Lietuvos valstybei. Jo finansinė išraiška – dešimtys milijonų eurų.
7. Taip pat kyla klausimas, ar tokie veiksmai yra suderinami su „Telia“ socialiai atsakingos įmonės deklaracijomis bendrai ir teiginiu „skatiname etiško verslo praktiką“ – konkrečiai.
