AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – „Telecentras“), reaguodamas į „Telia Lietuva“ bandymus teisinėmis priemonėmis bei ją lydinčiais viešais pareiškimais toliau stabdyti „Mezon“ pardavimo sandorį, pareiškia:
1. Stebina „Telia Lietuva“, tokios stiprios ir, sakytum, profesionalios, organizacijos, desperatiška gynybinė pozicija ir jai pasitelkiami argumentai. Dažniai „Bitei“ nėra parduodami, kaip tikina Telia savo viešuose pasisakymuose. Dažniai yra perleidžiami, kaip gyvo, veikiančio verslo dalis, kartu su tinklo įranga, klientais, darbuotojais ir t.t.
Tiek Lietuvos, tiek ir ES teisė sako, kad dažnių turėtojas turi teisę perleisti turimus dažnius kitiems subjektams, nes toks perdavimas gali būti veiksminga priemonė efektyvesniam dažnių naudojimui užtikrinti. Tokiam perleidimui netaikoma dažnių pirminio suteikimo (aukciono/pardavimo) tvarka.
ES teisės aktai sako, kad valstybės narės turėtų leisti dažnių naudotojams perduoti savo dažnių naudojimo teises trečiosioms šalims pagal paprastą, kuo mažiau sunkumų sudarančią procedūrą, ir užtikrinti, kad valstybės narės neatsisakytų perduoti radijo spektro naudojimo teisių, išskyrus atvejus, kai yra aiškus pavojus, kad naujas teisių turėtojas nesugebės laikytis pirminių su dažnių naudojimo teisėmis susijusių sąlygų.
2. „Telia Lietuva“ teiginys, esą dažniai „Telecentrui” kadaise buvę suteikti „išskirtinėmis sąlygomis“ neturi jokio pagrindo. Trumpai priminsime, kad 2014 metais RRT dažnių skyrimo taisyklių nustatyta tvarka viešai paskelbė visiems operatoriams galimybę įsigyti teisę naudotis 2,3 ir 2,5 GHz dažnių ruožais TDD sutankinimo technologijos ryšiui diegti. Pažymėtina, kad TDD sutankinimo technologija iki šiol nenaudojama Lietuvos judriojo ryšio tinkluose, nes yra sudėtingesnė, reikalauja stočių sinchronizavimo ir neužtikrina tokios aprėpties, kaip operatorių naudojama FDD technologija. 2,3 GHz ir 2,5 GHz dažnių ruožus „Telecentras“ gavo, nes vienintelis planavo juos naudoti ir panaudojo pagal paskirtį. Pridursime, kad pati „Telia Lietuva“ truputį anksčiau tokia pačia tvarka gavo 2,1 GHz ir 2,5 GHz dažnių ruožus.
3. „Telia Lietuva“ piktnaudžiavimas procesu akivaizdžiai parodo, kad jos „rūpestis“ valstybe – apsimestinis. Pagrindinis „Telia Lietuva“ argumentas – valstybė negauna pinigų už dažnius. Tačiau, net jei „Telia Lietuva“ būtų teisi, kad „Telecentras“ gavo dažnius nemokamai, o dabar perleidžia už užmokestį, „Telia“ patogiai pamiršta, kad „Telecentras“ taip pat priklauso valstybei. Todėl „Telia Lietuva“ argumentas dėl žalos valstybei yra absurdiškas.
4. Dėl „Telia Lietuva“ viešai išreikštų abejonių Lietuvos valstybės „reguliuojamų procesų skaidrumu“, belieka priminti, kad „Telia Lietuva” buvo pakviesta dalyvauti „Mezon” verslo pardavimo procese, jai, kaip ir kitiems potencialiems pirkėjams buvo pateikta informaciją apie parduodamą verslą, kurio aprašyme buvo aiškiai nurodyta, kad verslas perleidžiamas kartu su dažniais. Deja, „Telia Lietuva” pardavimo procese nesudalyvavo.
5. Taip pat „Teliai“, reiškiančiai abejones dėl proceso skaidrumo, derėtų priminti kai kuriuos epizodus iš pačios Telia veiklos Uzbekistane, Kazachstane ir kitose šalyse, už kuriuos ji buvo bausta milijardinėmis baudomis, gero vardo bei rinkų praradimu ir kuriuos ji dabar pamiršta, kai kalbama apie jos pačios reputaciją.
6. Lietuvoje „Telia Lietuva“ veikla tokių epizodų, kurie kelia klausimų dėl skaidrumo, taip pat nestokoja. Vien tik ko verta 2008 metais „Telia Lietuva“ „suveikta“ Elektroninių ryšių įstatymo pataisa, pagal kurią įmonės ryšių kabelių kanalų sistemos – iš esmės nekilnojamas turtas – staiga tapo kilnojamu. Dėl šios pataisos, kuriai prieštaravo daugelis institucijų – bet ji kažkokiu būdu vis tiek išvydo dienos šviesą – “Telia Lietuva“ daugiau negu dešimtmetį naudojasi išskirtine privilegija nemokėti NT mokesčio už milijardinės vertės turtą, kas iškreipia konkurenciją ir suteikia dominuojančiam operatoriui dar didesnį pranašumą rinkoje.
